kryžavonė

×kryžavõnė sf. (2) 1. Brž žr. kryžiavonė 1: O kai žiemos naktimis Šmukštaras, pasistatęs vidury daržo kryžavonę, sekdavo danguje keliaujančias žvaigždes, nuo jo neatstodavo ir Papievis A.Vien. Padaryk man kryžavonę: manoji netikus – įstatai eglutę, ir nuvirsta Ob. 2. kryžiaus skersinė dalis: Jau ir kryžavonė nupuvus nulėkė Ds. Šito kryžiaus kryžavonė truputį per didelė Grk. 3. N, CI436 žr. kryžiavonė 2. 4. J žr. kryžiavonė 3. 5. Kp, Vb, Dgl žr. kryžiavonė 6: Dėk duonkepę ant kryžavonės! Ob. Greičiau atnešk kryžavonę – pečius aušta! Sdk. Įnešk kryžavonę – reikia duona maišyti Ds. Seniau būdavo tam tyčia kryžavonė duonkepei padėt Pnd. 6. prietaisas, siūlus vejant, sruogai uždėti: Kryžavõnės vienas galas nulaužtas – nėr kaip siūlai veja Ut. Užsidėk ant kryžavonėlių siūlus ir nuvyk Upt.